Mokslas domisi juoduoju beržo grybu – čaga

Dažnai fotografuoju čagą ne be reikalo. Ne tik mokslininkų, bet ir mano akys krypsta į šį įspūdingą grybą. Be to, kad ji yra paslaptingas, retas ir įdomus grybas, čaga yra ypač stipriai veikianti. Tą rodo moksliniai tyrimai ir kalba gydytojai. Japonai tiki, kad ji prailgina gyvenimą. Dabar su šeima esam prie Baltijos jūros atvykę atostogų į Vėjo burę ir buto balkone su malonumu paieškojau gražesnių kampų čagos miltelių fotosesijai.

Juodajame beržo grybe randama daugiau nei 200 žmogui naudingų junginių

„Visi literatūros šaltiniai nurodo, kad jame yra 200 biologiškai aktyvių junginių. Tai triterpeniniai junginiai, iš kurių patys svarbiausi yra betulinas ir betulino rūgštis. Yra polisacharidų, iš kurių svarbiausi ir veiksmingiausi – beta gliukanai. Yra daug B grupės vitaminų, mineralų ir sterolio. Yra padaryta daug tyrimų, jis tikrai saugus vartoti ilgai ir nemažomis dozėmis“, – pasakoja LRT laidos „Klauskite daktaro“ svečias Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidentas Ovidijus Vyšniauskas.

„Jeigu ant beržų kamienų matote, kad yra kažkokių tamsių juodulių, prieikite arčiau ir pasižiūrėkite, ar ten tikrai beržo grybai. Gali būti, kad bus labai panašus, bet ne beržo grybas, o tiesiog virusinė beržo liga, auglys. Skirsis paviršius: beržo grybo yra ruplėtas, grublėtas, vidus – gelsvai oranžinis, tokios ryškios spalvos, o kitur to nėra“, – dalijasi jis.

Pačiai man būtų sudėtinga tiksliai moksliškai išvardinti juodojo beržo grybo naudas, todėl vėl cituoju minėtos laidos svečią O. Vyšniauską: „Juodasis beržo grybas pasižymi citotoksiškumu, tai reiškia – toksiškai veikia vėžines ląsteles. Jis skatina mitochondrinę apoptozę – atsirenka vėžines ląsteles ir jas numarina. Be to, šis grybas slopina fermentą topoizomerazę, dėl to sutrinka vėžinių ląstelių dauginimasis ir plitimas. Sergant vėžiu juodąjį beržo grybą galima drąsiai vartoti metus, bet mažiausiai – pusę metų. Tiesa, jį galima vartoti ir visą likusį gyvenimą, nors vartojant labai ilgai gali rastis perdėtas stimuliavimas, energijos kiekis ir tai gali varginti, bet nėra pavojinga. Jei taip nutinka, užtenka porą savaičių jo nevartoti arba sumažinti dozę.“

Juodasis beržo grybas gali gelbėti esant įvairioms uždegiminėms ligoms, žarnyno veiklos negalavimams: skrandžio opai, opiniam kolitui, Krono ligai. Beržo grybas veikia kaip antioksidantas – pakeičia aplinką žarnyne taip, kad jis pradeda funkcionuoti, kaip priklauso.

Čagą galima vartoti įvairiausiais pavidalais

Tai gali būti tinktūros, užpilai, milteliai. Aš pati jaučiu didelį malonumą gerti čagos arbatą, nes žinau visą jos istoriją iki puodelio: kur radau aš arba tėtis, pati susmulkinau, išdžiovinau. Žinau, kad ji yra gryna be jokių priemaišų. Kinai kartais (o gal dažniau negu kartais) įmaišo ryžių miltų. Pabandysiu įsiberti čagos į kefyrą, jogurtą. Vienaip ar kitaip, matau, kad patogiausia naudoti miltelius. Milteliai – tai galutinis paruoštas, patogiausias vartoti pavidalas.

Unikalios savybės

Čaga įsikuria ant beržų kamienų, suformuodama tamsias, nelygias ataugas, kurios iš pirmo žvilgsnio gali priminti sudegusios anglies gabalėlius. Tačiau būtent ši jos forma byloja apie turtingą sudėtį: didžiulį kiekį antioksidantų, triterpenų, polisacharidų bei mineralų. Dėl savo ypatingų savybių ji yra vertinama kaip adaptogenas – padedantis organizmui prisitaikyti prie įvairių stresinių aplinkybių.

Kam ji naudojama?

Tradicinė medicina čagą sieja su įvairiomis naudomis: nuo virškinimo gerinimo iki priešuždegiminio poveikio. Nors klinikiniai tyrimai dar tik prasideda, laboratoriniai bandymai rodo, kad čagos ekstraktas gali turėti įtakos tam tikrų vėžinių ląstelių augimo stabdymui. Taip pat pastebėta, kad ji padeda mažinti oksidacinį stresą ir stiprina imuninę sistemą.

Kiek laiko užtrunka jai užaugti?

Čaga yra lėtai augantis grybas. Ji gali formuotis metų metus, kol pasiekia brandą ir tampa tinkama rinkimui. Nors ji aptinkama ir ant kitų lapuočių medžių, medicininiu požiūriu vertingiausia laikoma ta čaga, kuri auga ant beržų – būtent dėl unikalios medžio cheminės sudėties, kuri perduoda grybui vertingą betuliną.

Ar įmanoma ją auginti?

Dauguma čagos produktų rinkoje vis dar yra laukinės kilmės, kadangi pramoninių čagos auginimo fermų beveik nėra. Šio grybo kultivavimas yra sudėtingas, nes natūraliomis sąlygomis jis gali augti dešimtmečius. Nepaisant to, kai kurie mokslininkai ir verslininkai ieško būdų, kaip efektyviai auginti čagą dirbtinėmis sąlygomis.

Netikėti panaudojimo būdai

Nors dažniausiai čaga vartojama kaip arbata ar milteliai, yra ir kitų įdomių faktų apie ją. Senovėje ji kartais buvo naudojama kaip natūrali smilkstanti medžiaga – džiovinta čaga ilgai rusendavo, todėl ją buvo galima naudoti ugniai įkurti ar pernešti. Be to, kai kurie gamtininkai domisi jos galimu pritaikymu kosmetikoje bei maisto pramonėje.

Ar čaga yra saugoma?

Lietuvoje čaga nėra įtraukta į saugomų grybų sąrašą, todėl ją galima rinkti laisvai, laikantis bendrųjų miško gėrybių rinkimo taisyklių. Tačiau renkant ją reikėtų elgtis atsakingai – nepakenkti medžiui ir nepalikti didelių žaizdų beržo žievėje, kad miškas išliktų sveikas ir gyvybingas.

Pabaigai

Čaga – tai tarsi miško paslaptis, kurią žmonės atranda iš naujo. Ji jungia šimtmečių tradicijas su šiuolaikiniais moksliniais atradimais, primindama, kad gamta vis dar slepia daugybę neištyrinėtų lobių. Visiems linkiu atrasti šį gamtos turtą ir stiprinti sveikatą.