Grybų ūkio „Dzūkis“ įkūrėja Dalia Bubnelytė-Daktariūnienė LRT.lt laidoje „Nepaprasti žmonės“ sako galinti laisvai mėgautis Dzūkijos gamtos turtais. Moteris metė turėtą valdišką darbą ir pradėjo auginti valgomuosius dantenius. „Kai jau labai įkyrėja, tai tu paimi ir meti – nesvarbu, ar 17 metų, ar nežinau, kiek išdirbęs esi“, – laidoje atvirauja teisininkės darbą metusi ir į šitakių auginimo subtilybes pasinėrusi Dalia.
„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi."
Vilnietė teisininkė Dalia Bubnelytė-Daktariūnienė 17 metų dirbo vienoje valstybės institucijoje, bet tiesiog pavargo. Kaip pati sako, atsibodo ir išėjo į... niekur.
"Man labai patinka turėti savos žemės – čia labai geras jausmas."
Netrukus Dalia atrado naują gyvenimo aistrą – savo sodyboje Lazdijų rajone pradėjo auginti išskirtinius, brangius ir labai vertinamus japoniškus grybus – valgomuosius dantenius arba geriau žinomus šitakių vardu. Maža to, moteris juos ne tik augina, bet ir tapo prekybininke – pati grybais prekiauja Vilniaus Halės turguje. Dabar Dalios gyvenimas driekiasi tarp sostinės ir ramios sodybos Dzūkijoje.
„Man labai patinka turėti savos žemės – čia labai geras jausmas, – sako šitakių grybų augintoja. – Stengiuosi vykdyti kažkokią veiklą, kuri man patiktų.“
Dalia prisipažįsta šitakių auginimo ėmusis dėl, kaip pati galvojo, santykinai lengvos veiklos. Pašnekovė pasakoja maniusi, kad valgomųjų dantenių auginimą Dzūkijoje lengvai derins su veiklomis sostinėje.
"Aš labai gerbiu teisininko profesiją, ji nuostabi, labai daug duoda žmogui. Aš labai daug iš jos išmokau."
„Jiems (šitakiams – LRT.lt) nereikia žemės. Aš niekada nenorėjau būti tradicine ūkininke, kuri ars žemes ar augins gyvulius. Tokių minčių atsisakiau iš karto. Pamatėme šitakių auginimą, pasižiūrėjome, kad jie gali augti ant medžių rąstų. Turėjome savo miško truputėlį. Supratome, kad mes juos galime paprastai auginti“, – pasakoja D. Bubnelytė-Daktariūnienė.
Vis tik šitakius nėra jau taip paprasta auginti. Valgomųjų dantenių augintoja sako, kad šių grybų auginimas yra lėtas procesas, greito derliaus tikėtis neverta. Norint sėkmingo ir gausaus šitakių derliaus, būtina palaikyti pakankamą drėgmę augimvietėje. Anot Dalios, šiems grybams negalima leisti išdžiūti.
"O šitakiai, galbūt, yra tarpinė stotelė – mano poilsio stotelė."
„Taip pat šitakiai mėgsta pavėsį – jie negali augti gaudami tiesioginių saulės spindulių – jiems reikia vietos kažkur tarp medžių. Būtina oro cirkuliacija. Tiesa, smarkūs vėjai nėra gerai, tačiau oro cirkuliacija labai reikalinga“, – tikina Japonijoje itin populiarių grybų augintoja.
Daugybė mokslinių tyrimų jau įrodė, kad valgomieji danteniai turi priešvėžinių savybių, padeda reguliuoti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, padeda kovoti su stresu ir gerina kepenų bei inkstų veiklą. Šie grybai naudojami ir farmacijos pramonėje, dažniausiai preparatų imuninei sistemai stiprinti gamybai.
Gyvenau standartinį gyvenimą: kūriau šeimą, gimė vaikas, ėmėme paskolą... Visiškai standartinis gyvenimas.
Dalia tikina, kad šie grybai be visa ko yra vadinami maistiniu vaistu. Šitakių augintoja negaili gerų žodžių šiam, Lietuvoje dar ganėtinai naujam, maisto produktui.
„Kitaip tariant, šitakiai yra vadinami medicininiu maistu, – tikina ji. – Šitie grybai savo maistinėmis ir vaistinėmis savybėmis lenkia tradicinius grybus – pavyzdžiui, pievagrybius labai stipriai lenkia. Jie naudojami ir farmacijos pramonėje, stiprina imuninę sistemą, kovoja su virusais, yra veiksmingi kovojant su vėžiu. Žodžiu, šie grybai yra puikūs antioksidantai, vitaminai, mineralai – labai palankus sveikatai maistas.“
Šiuo metu, juokiasi Dalia, šitakių auginimas jai suteikia daugiau gyvenimo prasmės nei teisininkės karjera. Vis tik grybų augintoja įsitikinusi, kad dabartinė jos veikla – tik laikina stotelė.
Aš niekada nenorėjau būti tradiciniu ūkininku, kuris ars žemes ar augins gyvulius.
„Aš labai gerbiu teisininko profesiją, ji nuostabi, labai daug duoda žmogui. Aš labai daug iš jos išmokau. O šitakiai, galbūt, yra tarpinė stotelė – mano poilsio stotelė, – svarsto 17 metų vienoje valstybės institucijoje teisininke išdirbusi pašnekovė. – Pradėjau dirbti būdama jauna, dar studentė. Gyvenau standartinį gyvenimą: kūriau šeimą, gimė vaikas, ėmėme paskolą... Visiškai standartinis gyvenimas. O dar tėvų požiūris, kaip įprasta tai kartai, kad jei jau turi gerą darbą, vertink jį ir nė krust! Aš taip ir gyvenau.“
Galiausiai, tęsia Dalia, praeina nemažai laiko ir imi sau užduoti klausimą: „Kieno gi čia gyvenimas?“ Laidos herojė sako supratusi, kad gyvena tarsi užsuktas robotukas.
Kai jau labai įkyrėja, tai tu paimi ir meti – nesvarbu, ar 17 metų, ar nežinau, kiek išdirbęs esi.
„Gyveni dvi dienas per savaitę – savaitgalį. Kitas dienas dirbi... O dar ir sistemos netobulumai man pradėjo labai nebepatikti – negalėjau su jais ramiai susigyventi“, – prisimena Dalia.
Vis tik pašnekovė pripažįsta, kad priimti tokį sprendimą – mesti gerai apmokamą darbą ir išeiti į nežinomybę – kainavo daug pasiryžimo ir rizikos. Tačiau dėl tokio sprendimo moteris tikina visiškai nesigailinti, atvirkščiai – mėgaujasi nauja veikla ir Dzūkijos gamta.
Nuo „hipsterių“, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą, iki gydytojų, diplomatų ar žmonių, turinčių kažkokių onkologinių bėdų.
„Kai jau labai įkyrėja, tai tu paimi ir meti – nesvarbu, ar 17 metų, ar nežinau, kiek išdirbęs esi. Tiesa, aš ilgai galvojau, ilgai bijojau, kinkos drebėjo, nes atsisakiau visko, visų pirma neblogo, garantuoto ir stabilaus atlyginimo, – pasakoja teisininkė, šitakių augintoja. – Tas žingsnis tikrai nebuvo lengvas, bet jau kai apsisprendi, uždarai duris ir atgal nebežiūri.“
Ūkininkė džiaugiasi, kad šitakius perka išsilavinęs, apsiskaitęs, savo sveikatą vertinantis jaunimas. O ir ne tik jis.
Gyveni dvi dienas per savaitę – savaitgalį. Kitas dienas dirbi...
„Nuo „hipsterių“, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą, iki gydytojų, diplomatų ar žmonių, turinčių kažkokių onkologinių bėdų. Jie labai džiaugiasi suradę tą šitakį“, – tikina valgomuosius dantenius savo sodyboje Lazdijų rajone auginanti D. Bubnelytė-Daktariūnienė.
Visas pokalbis su Dalia – laidos „Nepaprasti žmonės“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
