Visada mėgome būti gamtoje. Gamta yra ta vieta, kurioje poilsis mums yra geriausias, ji gydo ir ramina. Ji yra nuostabiausias kūrinys, kupinas paslapčių, grožio, gyvybės ir jėgos.

    Viskas prasidėjo nuo vienos minties - reikia daryti tai, ką mėgsti. Mano šaknys yra Dzūkijoje, įsigijome ten žemės, kuri tradiciniu požiūriu vertinant buvo apleista, apaugusi šabakštynais, nederlinga žvyro kalva. Bet mano akimis žiūrint ji buvo nenualinta, natūrali, su kalvomis ir gražuoliais medžiais. Joje ganosi stirnos, gyvena šermuonėliai, vasarą nuostabiai kvepia čiobreliai ir plyti žemuogių plantacijos... Norėjosi ne tik mėgautis, bet ir kurti - kažką prasmingo ir mėgstamo.

    Su laiku vis labiau norisi prasmės ir tikrų dalykų.

    Tradicinis žemės ūkis dažniausiai yra per daug chemizuotas, agresyvus dirvožemiui ir gyvybei, perspektyvoje neturintis ateities. Žavėjo idėjos apie tvarų ūkininkavimą, ekologiją, agromiškininkystę (angl. agroforestry). Taip gimė mintis apie grybus, kurie auga ant rąstų - šitakius.

    Labiausiai mane žavi ir įkvepia japonų tautos autentiška patirtis ir tehnologija auginant šiuos ąžuolo grybus.

    Įkūrėja Dalia Bubnelytė-Daktariūnienė

    Rinktis grybus

    Suskleidžiamas turinys

    MEDIA

    Teisininkės darbą Dalia iškeitė į grybų auginimą: atsibodo gyventi dvi dienas per savaitę

    Teisininkės darbą Dalia iškeitė į grybų auginimą: atsibodo gyventi dvi dienas per savaitę

    LRT TELEVIZIJOS laida „Nepaprasti žmonės“, LRT.lt 2024.07.03 05:30

    Dalia Bubnelytė-Daktariūnienė

     

    Grybų ūkio „Dzūkis“ įkūrėja Dalia Bubnelytė-Daktariūnienė LRT.lt laidoje „Nepaprasti žmonės“ sako galinti laisvai mėgautis Dzūkijos gamtos turtais. Moteris metė turėtą valdišką darbą ir pradėjo auginti valgomuosius dantenius. „Kai jau labai įkyrėja, tai tu paimi ir meti – nesvarbu, ar 17 metų, ar nežinau, kiek išdirbęs esi“, – laidoje atvirauja teisininkės darbą metusi ir į šitakių auginimo subtilybes pasinėrusi Dalia. 

    „Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi."

    Dalia metė valdišką darbą ir pradėjo auginti šitaki grybus: tiesiog užkniso

    Vilnietė teisininkė Dalia Bubnelytė-Daktariūnienė 17 metų dirbo vienoje valstybės institucijoje, bet tiesiog pavargo. Kaip pati sako, atsibodo ir išėjo į... niekur.

    "Man labai patinka turėti savos žemės – čia labai geras jausmas."

    Netrukus Dalia atrado naują gyvenimo aistrą – savo sodyboje Lazdijų rajone pradėjo auginti išskirtinius, brangius ir labai vertinamus japoniškus grybus – valgomuosius dantenius arba geriau žinomus šitakių vardu. Maža to, moteris juos ne tik augina, bet ir tapo prekybininke – pati grybais prekiauja Vilniaus Halės turguje. Dabar Dalios gyvenimas driekiasi tarp sostinės ir ramios sodybos Dzūkijoje.

    „Man labai patinka turėti savos žemės – čia labai geras jausmas, – sako šitakių grybų augintoja. – Stengiuosi vykdyti kažkokią veiklą, kuri man patiktų.“

     

    Dalia prisipažįsta šitakių auginimo ėmusis dėl, kaip pati galvojo, santykinai lengvos veiklos. Pašnekovė pasakoja maniusi, kad valgomųjų dantenių auginimą Dzūkijoje lengvai derins su veiklomis sostinėje.

    "Aš labai gerbiu teisininko profesiją, ji nuostabi, labai daug duoda žmogui. Aš labai daug iš jos išmokau."

    „Jiems (šitakiams – LRT.lt) nereikia žemės. Aš niekada nenorėjau būti tradicine ūkininke, kuri ars žemes ar augins gyvulius. Tokių minčių atsisakiau iš karto. Pamatėme šitakių auginimą, pasižiūrėjome, kad jie gali augti ant medžių rąstų. Turėjome savo miško truputėlį. Supratome, kad mes juos galime paprastai auginti“, – pasakoja D. Bubnelytė-Daktariūnienė.

    Vis tik šitakius nėra jau taip paprasta auginti. Valgomųjų dantenių augintoja sako, kad šių grybų auginimas yra lėtas procesas, greito derliaus tikėtis neverta. Norint sėkmingo ir gausaus šitakių derliaus, būtina palaikyti pakankamą drėgmę augimvietėje. Anot Dalios, šiems grybams negalima leisti išdžiūti.

    "O šitakiai, galbūt, yra tarpinė stotelė – mano poilsio stotelė."

    „Taip pat šitakiai mėgsta pavėsį – jie negali augti gaudami tiesioginių saulės spindulių – jiems reikia vietos kažkur tarp medžių. Būtina oro cirkuliacija. Tiesa, smarkūs vėjai nėra gerai, tačiau oro cirkuliacija labai reikalinga“, – tikina Japonijoje itin populiarių grybų augintoja.

    Daugybė mokslinių tyrimų jau įrodė, kad valgomieji danteniai turi priešvėžinių savybių, padeda reguliuoti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, padeda kovoti su stresu ir gerina kepenų bei inkstų veiklą. Šie grybai naudojami ir farmacijos pramonėje, dažniausiai preparatų imuninei sistemai stiprinti gamybai.

    Gyvenau standartinį gyvenimą: kūriau šeimą, gimė vaikas, ėmėme paskolą... Visiškai standartinis gyvenimas.

    Dalia tikina, kad šie grybai be visa ko yra vadinami maistiniu vaistu. Šitakių augintoja negaili gerų žodžių šiam, Lietuvoje dar ganėtinai naujam, maisto produktui.

     

    „Kitaip tariant, šitakiai yra vadinami medicininiu maistu, – tikina ji. – Šitie grybai savo maistinėmis ir vaistinėmis savybėmis lenkia tradicinius grybus – pavyzdžiui, pievagrybius labai stipriai lenkia. Jie naudojami ir farmacijos pramonėje, stiprina imuninę sistemą, kovoja su virusais, yra veiksmingi kovojant su vėžiu. Žodžiu, šie grybai yra puikūs antioksidantai, vitaminai, mineralai – labai palankus sveikatai maistas.“

    Šiuo metu, juokiasi Dalia, šitakių auginimas jai suteikia daugiau gyvenimo prasmės nei teisininkės karjera. Vis tik grybų augintoja įsitikinusi, kad dabartinė jos veikla – tik laikina stotelė.

    Aš niekada nenorėjau būti tradiciniu ūkininku, kuris ars žemes ar augins gyvulius.

    „Aš labai gerbiu teisininko profesiją, ji nuostabi, labai daug duoda žmogui. Aš labai daug iš jos išmokau. O šitakiai, galbūt, yra tarpinė stotelė – mano poilsio stotelė, – svarsto 17 metų vienoje valstybės institucijoje teisininke išdirbusi pašnekovė. – Pradėjau dirbti būdama jauna, dar studentė. Gyvenau standartinį gyvenimą: kūriau šeimą, gimė vaikas, ėmėme paskolą... Visiškai standartinis gyvenimas. O dar tėvų požiūris, kaip įprasta tai kartai, kad jei jau turi gerą darbą, vertink jį ir nė krust! Aš taip ir gyvenau.“

    Galiausiai, tęsia Dalia, praeina nemažai laiko ir imi sau užduoti klausimą: „Kieno gi čia gyvenimas?“ Laidos herojė sako supratusi, kad gyvena tarsi užsuktas robotukas.

    Kai jau labai įkyrėja, tai tu paimi ir meti – nesvarbu, ar 17 metų, ar nežinau, kiek išdirbęs esi.

    „Gyveni dvi dienas per savaitę – savaitgalį. Kitas dienas dirbi... O dar ir sistemos netobulumai man pradėjo labai nebepatikti – negalėjau su jais ramiai susigyventi“, – prisimena Dalia.

    Vis tik pašnekovė pripažįsta, kad priimti tokį sprendimą – mesti gerai apmokamą darbą ir išeiti į nežinomybę – kainavo daug pasiryžimo ir rizikos. Tačiau dėl tokio sprendimo moteris tikina visiškai nesigailinti, atvirkščiai – mėgaujasi nauja veikla ir Dzūkijos gamta.

    Nuo „hipsterių“, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą, iki gydytojų, diplomatų ar žmonių, turinčių kažkokių onkologinių bėdų.

    „Kai jau labai įkyrėja, tai tu paimi ir meti – nesvarbu, ar 17 metų, ar nežinau, kiek išdirbęs esi. Tiesa, aš ilgai galvojau, ilgai bijojau, kinkos drebėjo, nes atsisakiau visko, visų pirma neblogo, garantuoto ir stabilaus atlyginimo, – pasakoja teisininkė, šitakių augintoja. – Tas žingsnis tikrai nebuvo lengvas, bet jau kai apsisprendi, uždarai duris ir atgal nebežiūri.“

     

    Ūkininkė džiaugiasi, kad šitakius perka išsilavinęs, apsiskaitęs, savo sveikatą vertinantis jaunimas. O ir ne tik jis.

    Gyveni dvi dienas per savaitę – savaitgalį. Kitas dienas dirbi...

    „Nuo „hipsterių“, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą, iki gydytojų, diplomatų ar žmonių, turinčių kažkokių onkologinių bėdų. Jie labai džiaugiasi suradę tą šitakį“, – tikina valgomuosius dantenius savo sodyboje Lazdijų rajone auginanti D. Bubnelytė-Daktariūnienė.

    Visas pokalbis su Dalia – laidos „Nepaprasti žmonės“ įraše.

    Dalia metė valdišką darbą ir pradėjo auginti šitaki grybus: tiesiog užkniso

    Parengė Vismantas Žuklevičius

    Ypatingų grybų augintoja: tai maistas-vaistas, stiprinantis imunitetą ir padedantis kovoti su vėžiu

    Ypatingų grybų augintoja: tai maistas-vaistas, stiprinantis imunitetą ir padedantis kovoti su vėžiu

    Lietuvoje populiarėja valgomųjų dantenių, daugiau žinomų šitakių pavadinimu, grybų auginimas. Tiesa, derliaus, kuris skinamas dukart per metus – vasaros pradžioje ir artėjant rudeniui, – šiemet teks savaitę palaukti, nes trūksta drėgmės, o ir šalnos pasirodydavo kone kas naktį. Japonai šiuos grybus vadina karališkais miegančio Budos grybais, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ pasakoja reporterė Rūta Ribačiauskienė.

    Valgomųjų dantenių augintoja Dalia Bubnelytė-Daktariūnienė sako, kad šių grybų auginimas yra lėtas procesas, greito derliaus tikėtis neverta. Šitakius Dalia augina ant medžių rąstų.

    „Rąstai atkeliauja iš urėdijos. Jie yra supjaustomi į trumpesnius, maždaug metro ilgio rąstus. Tuomet kas sprindį rąstuose padaromos specialios skylutės ir įterpiama grybiena“, – šitakių auginimo pradžią ir patį pasiruošimą jam dėsto D. Bubnelytė-Daktariūnienė.

    Į medieną patalpinta grybiena yra užvaškuojama skystu vašku. Pasak šių grybų augintojos, taip paruošti rastai yra kraunami vienas ant kito, suformuojant šulinio tipo konstrukcijas. Tuomet tokie „šuliniai“ yra paliekami ir leidžiama grybienai daryti savo darbą – kolonizuoti rąstus ir pradėti pačių grybų dygimą.

    „Priklauso nuo rąsto storio ir pačios medienos, tačiau vidutiniškai grybų tenka palaukti apie 17 mėnesių, – tikina valgomųjų dantenių augintoja. – Jei plonesnis rąstas, tai gal ir metų užtektų.“

    „Taip pat šitakiai mėgsta pavėsį – jie negali augti, gaudami tiesioginių saulės spindulių – jiems reikia vietos kažkur tarp medžių. Būtina oro cirkuliacija. Tiesa, smarkūs vėjai nėra gerai, tačiau oro cirkuliacija labai reikalinga“, – tikina Japonijoje itin populiarių grybų augintoja.

    LRT.lt primena, kad kaip tradicinis patiekalų ingredientas šis grybas yra ypač populiarus ne tik Japonijoje, bet ir Korėjoje, Tailande, Taivane. Čia jų pavadinimas verčiamas kaip „kvapusis grybas“. Tačiau nežiūrint į puikias aromatines ir maistines savybes, šitakiai turi ir biologiškai aktyvių komponentų.

    Daugybė mokslinių tyrimų jau įrodė, kad valgomieji danteniai turi priešvėžinių savybių, padeda reguliuoti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, padeda kovoti su stresu ir gerina kepenų bei inkstų veiklą. Šie grybai naudojami ir farmacijos pramonėje, dažniausiai preparatų imuninei sistemai stiprinti gamybai.

    Dalia tikina, kad šie grybai be visa ko yra vadinami maistiniu vaistu. Šitakių augintoja negaili gerų žodžių šiam, Lietuvoje dar ganėtinai naujam, maisto produktui.

    „Kitaip tariant, šitakiai yra vadinami medicininiu maistu, – tikina ji, cituodama mokslinių tyrimų išvadas. – Šitie grybai savo maistinėmis ir vaistinėmis savybėmis lenkia tradicinius grybus – pavyzdžiui, pievagrybius labai stipriai lenkia. Jie naudojami ir farmacijos pramonėje, stiprina imuninę sistemą, kovoja su virusais, yra veiksmingi, kovojant su vėžiu. Žodžiu, šie grybai yra puikūs antioksidantai, vitaminai, mineralai – labai palankus sveikatai maistas.“

    Skonis buvo dar viena priežastis, kuri paskatino D. Bubnelytę-Daktariūnienę užsiimti šių grybų auginimu. Moteris sako, kad tiek skonis, tiek šitakių kvapas pranoko lūkesčius.

    „Ruošti maistui šiuos grybus galima labai universaliai. Šitakius net sunkiai ir sugadintumėte. Žinoma, azijietiškuose patiekaluose jie tinka tobulai, tačiau puikiai juos derinti galima ir mūsų tradicinėje virtuvėje. Man labai patinka juos tiesiog paprastai pasikepti ant sviestuko su pipirais ir druskyte. Taip pat česnakas prie šių grybų labai tinka. Skanu juos apšlakstyti sojos padažu. Valgomieji danteniai gali būti ir kaip pagrindinis patiekalas, ir kaip garnyras. Jie tikrai yra labai maistingi ir sotūs“, – sako valgomųjų dantenių augintoja.

    Auginti šiuos grybus yra prabanga, mat investicijos – didžiulės, dėmesį atkreipia D. Bubnelytė-Daktariūnienė. Augintoja akcentuoja ir tai, kad viskas šioje ūkio šakoje vyksta rankomis.

    „Tai yra rankų darbo ūkis. O kur dar medienos, pavyzdžiui ąžuolų, pirkimas. Tai tikrai didelės investicijos. Dėl to šitakiai kainuoja daug brangiau, nei pievagrybiai ar mūsų tradiciniai miško grybai. Tačiau tikrai ir ne kosmosą kainuoja, – šypteli Dalia. – Kilogramas šių grybų kainuoja apie 20 eurų.“

    Visas reportažas apie šitakių auginimą – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.

    Parengė Vismantas Žuklevičius.

    Valgomųjų dantenių augintoja atvira: šie grybai kosmoso nekainuoja, bet vis tiek yra prabanga

    Vilniečių šeima šalia Krikštonių ėmėsi unikalaus verslo: grybus augina ne žemėje, bet ąžuoliniuose rąstuose

    Vilniečių šeima šalia Krikštonių ėmėsi unikalaus verslo: grybus augina ne žemėje, bet ąžuoliniuose rąstuose

    Vis daugiau jaunų miestiečių, pavargusių nuo didmiesčio triukšmo ir nuolatinio skubėjimo, nusprendžia atsigręžti į kaimą ir ten perkelti savo darbus ir gyvenimus. Dažnai jie renkasi tuos kaimus, iš kurių yra kilę jų tėvai ar seneliai, su kuriais juos sieja genų atmintis.

    Apie savo apsisprendimą, su juo susijusius iššūkius ir netradicinius grybus kalbamės su šitakių augintoja Dalia Bubnelyte-Daktariūniene.

     Dalia, kaip atsitiko, kad Lazdijų rajone įsigijote žemės sklypų ir nusprendėte auginti šitakių grybus?

    – Viskas įvyko neplanuotai, mes su vyru esame vilniečiai, o abu mano tėvai iš Dzūkijos: mama iš Seirijų, o tėtis iš Krikštonių. Aš visas vaikystės vasaras leisdavau kaime – tai pas vienus, tai pas kitus senelius. Esu įsimylėjusi tą kraštą, todėl prikalbinau ir savo vyrą ten važiuoti. Ne vienerius metus mes savaitgaliais važiuodavome į kaimą atsipūsti, ramybės paieškoti. Paskui pagalvojome, gal ką nors tame kaime reiktų daryti. Mums patinka būti gamtoje, bet kiek gali ten kavą gerti ar žvejoti. Norėjosi šiek tiek prasmės ir prisirišti prie kaimo, ką nors ten veikti, kokią nors veiklą sugalvoti. Ėmėme ieškoti žemės sklypų Lazdijų rajone, nes mano tėvai nebuvo ūkininkai, jie žemės neturėjo.

    2020 metais nusipirkome pirmąjį sklypą ir svarstėme, kaip tą žemę panaudoti. Norėjosi netradicinio ūkininkavimo, kuriuo galėtume užsiimti dirbdami mieste. Ne kiaules, ne karves auginti, nesinorėjo tradicinio ūkininkavimo, nealinant dirvos, nevarant trąšų į žemę, norėjosi tvarios veiklos. Kadangi Dzūkijos žemė nederlinga, sugalvojome auginti šitakių grybus, kuriems nereikia žemės. Tai pasirodė tvariau ir lengviau nei tradicinis ūkininkavimas, tai nesunkus darbas, nereikalaujantis kasdieninės priežiūros. 

     Kada buvo Jūsų veiklos startas?

    – Ūkis įregistruotas 2021 metų sausį. Viskas prasidėjo nuo to, kad urėdijoje nusipirkome ąžuolinių ir kitokios medienos rąstų, tai buvo mūsų eksperimento pradžia. Balandžio mėnesį atlikome pirmąją kolonizaciją – įterpėme grybų sėklas į rąstus, o praėjusių metų rugsėjį sulaukėme pirmojo derliaus, kurio reikėjo laukti 16 mėnesių. Toliau tęsiame darbą, turime 800 rąstelių, didinsime jų skaičių, ieškosime tik ąžuolinių. Gavome paramą Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, be jos būtų buvę sunku šiuos darbus finansuoti.

    „Kadangi Dzūkijos žemė nederlinga, sugalvojome auginti šitakių grybus, kuriems nereikia žemės. Tai pasirodė tvariau ir lengviau nei tradicinis ūkininkavimas, tai nesunkus darbas, nereikalaujantis kasdieninės priežiūros“, – pasakoja Dalia.

     Kur gavote grybų sėklų?

    – Grybų sėklas pirkome iš vienos Belgijos įmonės, kuri turi ir laboratoriją, ir profesionalius mokslininkus. Šios sėklos yra tinkamos mūsų klimatui, žiemą grybiena nemiršta, ji puikiai peržiemoja. 

     Ar jau ragavote pirmojo derliaus? Kiek galima užauginti grybų Jūsų plantacijoje?

    – Taip, pirmąjį derlių suvalgėme, davėme draugams, šiek tiek pardavėme. Nuo vieno rąsto per sezoną turėtų būti iki vieno kilogramų grybų. Šitakiai auginami ir pramoniniu būdu ant medienos briketų, tai masinis auginimas, mes to nesiekiame, bet orientuojamės į kokybę.

     Kas bus Jūsų grybų valgytojai?

    – Rinkos ieškome ir Lietuvoje, ir užsienyje. Reikia daug dirbti, kad surastume realizacijos rinką, noriu, kad būtų ne pavieniai klientai, bet įmonės, gal farmacijos pramonė, nes šie grybai dėl savo gerųjų savybių naudojami maisto papildų gamyboje. Mūsų grybai yra auginami ant ąžuolų, todėl labai kokybiški. Gal juos ims restoranai, sveiko maisto parduotuvės ar tokios produkcijos gamintojai. Vilniuje ir Kaune šitakių valgytojų yra daugiau, tačiau suprantame, kad čia, Dzūkijoje, norinčiųjų bus tikrai nedaug. Mes čia baravykų nenukonkuruosime. Šitakiai – modernios kartos žmonėms, kurie juos jau yra išbandę. Manau, kad jais domėsis ir veganai.

    – Gal Jūs veganė?

    – Ne. Valgau viską, tiesa, mėsos labai nedaug vartoju. Bet šie grybai man labai patinka.

     Kaip šiuos grybus skaniai paruošti?

    – Jie taip pat ruošiami, kaip ir mūsų tradiciniai grybai, labai skanūs, kai pakepi ant sviesto. Žinau, kad ir japonai kepa tuos grybus ant sviesto, o ten labai senos šių grybų valgymo tradicijos. Šie grybai yra ir džiovinami, juos labai skanu dėti į sriubą. Jie džiovinami taip pat, kaip ir tradiciniai grybai, reikia vengti aukštos temperatūros. Japonijoje šie grybai džiovinami ir ant saulės, tada juose gaminasi vitaminas D.

     Kiek ilgai ir kokiomis sąlygomis galima nuskintus grybus laikyti, kad jie neprarastų savo vertingųjų savybių?

    – Šviežius grybus šaldytuve galima laikyti iki dviejų savaičių, būtina, kad cirkuliuotų oras, negalima jų dėti į plastikinius maišelius, taip pat jiems nepatinka drėgmė.

     Kada laukiate šitakių derliaus?

    – Tikimės, kad gegužę jau viskas prasidės.

     Esate teisininkė, turite ne vieno universiteto baigimo diplomą. Ar grybų auginimas bus Jūsų gyvenimo darbas, ar hobis?

    – Neseniai išėjau iš savo ilgamečio darbo, nusprendžiau padaryti tam tikrą pauzę – egzistencinę vertybių perkrovą. Manau, mūsų ūkis turi perspektyvą, tai malonus užsiėmimas, darbas, kuris patinka, kur matai prasmę, tiki tuo, ką darai, tikimės, kad gal pavyks jį išplėtoti iki tam tikrų realių pajamų. Galėsime tada ilgiau būti savo mylimame kaimuke, kur atsigauna širdis. Savo ūkį perkėlėme į Gudonių kaimą, prie Dunojaus ežero. Dabar ten yra senas namukas, apleista sodyba, teks namuką išmontuoti, artimiausiu metu planuojame statyti ūkinį pastatą. Laukia daug darbų – reikia ir elektros, ir vandens, ir kitų būtiniausių dalykų. Bet tai įdomu, turi prasmę. Ar tai liks hobis, ar taps darbu, parodys gyvenimas.

    Dzūkų žinių“ informacija

    https://dzukuzinios.lt/2023/04/vilnieciu-seima-salia-krikstoniu-emesi-unikalaus-verslo-grybus-augina-ne-zemeje-bet-azuoliniuose-rastuose-2/