Šitakių auginimo gidas
Pirmoji patirtis su šitakiais buvo 2021 m. Tada, dar prieš įkuriant šitakių ūkį, nusprendėme pabandyti pasodinti šių grybų, padaryti viską patiems nuo A iki Z ir pažiūrėti, ar kasnors išeis, ar ne. Nes šie grybai vistiek atrodo egzotika, atkeliavusi iš tolimų kraštų. Jokių pažįstamų žmonių, kurie juos augintų neturėjom. Lietuviškos informacijos radau visai nedaug, kiek atsimenu tai buvo mokslininkės ar gydytojos straipsnis apie šitakių auginimą kaip perspektyvią veiklą Lietuvos kaime, bet daugiau apie šitakių naudą sveikatai, nei auginimo ypatumus.
Kaip tarėm taip ir padarėm. Pasodinome apie 220 rąstelių. Viską darėme prisiskaitę teorinės medžiagos, pažiūrėję YouTube. Pirmieji grybai pasirodė po 17-18 mėnesių. Viskas tvarkingai, lyg ir pagal teoriją viskas gerai. Tie mėnesiai ėjo ilgai. Labai ilgai. Buvo nerimo ir nežinomybės, jokių garantijų. Atsimenu vieną dieną aplankiau pusseserę Justę kitoj gatvės pusėj savo kaimuke ir mums bekalbant ji taip ramiai ramiai sako – „O ko neužaugs? Užaugs tie grybai“. Paskui aš ir pati ramiau pagalvojau – užaugs tas grybas, kur jis dėsis. Pirmus šitakus atsiminsiu turbūt visada. Jie sukėlė tiek įspūdžių, džiaugsmo, buvo labai gražūs. Jų žiūrėti sulėkė visa šeima. Jie buvo nufotografuoti iš visų kampų, apčiupinėti ir apžiūrėti, paskui gražiai supjaustyti ir pačirškinti ant sviesto.
Bet aš tikrai gerai pamenu, kad ieškant informacijos kaip juos auginti neradau niekur jokio leidinio su apibendrinta informacija, kurį galėčiau pasiimti ir vadovautis. Ką pavyko rasti, tai universiteto Amerikoje, Vermonto valstijoje parengta apibendrinta medžiaga, kuri parengta pagal tos vietos klimatą, medžių rūšis, žodžiu kontinentą. Buvo kažkokios pavienės nuotrupos informacijos Lietuvoje, bet nei vieno šaltinio nuo pradžių iki galo pritaikyto mūsų klimatui.
Dabar praėjus 4 metams savo patirties ėmiau ir parengiau trumpą esminės informacijos rinkinuką, kurį galima vadint gidu, vadovu, rekomendacijomis ar kaip nori, bet jis trylikoje puslapių (su daug nuotraukų iš Dzūkio) talpina pačią esminę informaciją kaip užauginti šitakius ant rąstų savo kieme (geriau miške) pačiam. Šitas gidas man susidėliojo lengvai ir greitai. Gal todėl, kad jau keli ciklai augininimo yra apsisukę, taip pat rengiau video Dzūkio YouTube kanalui, kur pasakojau kaip auginti. Visa informacija jau yra sugulusi ir nusistovėjusi galvoje, beliko susisteminti. Be to, man patinka rašyti, rengti naudingą informaciją, o galų gale, tai tarsi užfiksuotos trumpos išvados po „šitakių projekto“ baigimo sau pačiai kaip augintojai.
Kiekvienas ūkis yra toks truputėlį informacijos centras, o man visada patinka pasidalinti žiniomis ir padėt tiems, kas klausia. Esu ne vieną priėmusi į savo ūkį ir pasakojusi kaip kas kodėl. Nesilaikau taktikos užsibarikaduoti savo apkasuose ir saugoti šitakių auginimo „paslaptį“ nuo viso pasaulio. Kodėl niekas neslepia kaip auginti bulves ar pomidorus? Nu tikrai? Lygtai mokėdamas užauginti šitakį tampi kažkoks išskirtinis...
Galbūt pagalvosite, kad juk galima visą informaciją pasigooglint, susirasti, išsiversti, pasikalbėti su dirbtiniu intelektu. Žinoma, kad taip. Kas iš tikrųjų domisi ir nori žinoti susiranda viską, ko reikia. Bet iš tikrųjų žinau, kad aš pati būčiau labai apsidžiaugusi, jei pačioje pradžioje būčiau radusi tokį vadovą iš lietuviškų šitakių patirties. Visą laiką kai auginu šitakius sulaukiu daugybės žmonių klausimų – kaip auginti šitakius, kaip laistyti, kaip sodinti, iš kur grybiena, kiek laiko viskas trunka, kaip mirkyti ir taip toliau ir panašiai ir n kartų. Jau kurį laiką jaučiau, kad reikia kažkokiais būdais parengti apibendrintą patirtį, kad galėčiau padėti ir dalintis, tuo ką žinau. YouTube kanalas tai atskira epopėja man kaip intravertei, bet apie tai gal kada kitą kartą 😊 O tuo tarpu rašytojos karjerą pradedu nuo tinklaraščio ir giduko 😊 Gero skaitymo ir gražių šitakių! Turėkite kantrybės ir šie nuostabūs grybai jus tikrai nudžiugins, pažadu.