Kaip grybų auginimas augina mane pačią
Iš tikrųjų ne tik aš auginu grybus, bet ir jie augina mane. Per šiuos pirmuosius kelerius metus ūkis padovanojo daug patirčių. Jis atvėrė kitokias spalvas gyvenime, kitokius horizontus ir nebeįsivaizduoju gyvenimo be jo. Vienas svarbus suvokimas atėjęs ne taip seniai – labai svarbu yra mėgautis procesu ir nesikraustyti iš proto dėl rezultato. Man, kaip į rezultatą orientuotam žmogui, buvo sunku šitą pamoką išmokti. Dariau viską, ką galėjau, kad pasiekčiau tam tikrus savo mikro tikslus. Ir nepasiekiau. Arba DAR nepasiekiau. Supratau, kad nervuodamasi dėl vis neateinančio norimo rezultato prarandu visą kasdienybės džiaugsmą. O juk tai mano laikas žemėje, kuris neatsinaujina. Procesas yra ilgas kelias, kartais daug ilgesnis, nei galėjai numanyti. Labai svarbu yra džiaugtis mažais dalykais kiekvieną dieną. Būti dėkingam ir laimingam kasdien. Suprasti ir matyti kiek daug tau dovanoja kiekviena gyvenimo diena, akimirka. O rezultatas ateis savo laiku. Kantrybės irgi teko išmokti.
Ūkio gyvenimas taip pat moko – tikėti ir daryti. Sau vis primenu – tikėk ir daryk. Būten tokia seka. Kai būna sunku, kai esi pavargęs, kai pradedi lygintis su kitais, kai visi verslo patarėjai jau seniai būtų nurašę mano ūkį aš ieškau jėgų tikėti ir daryti. Užduodu sau klausimą kodėl viską darau? Kokia prasmė? Kur pelnai? Bet argi žmogaus gyvenimas yra tik lakstymas paskui pinigus ir komercines naudas? Ar mes dirbame tam, kad gyventume, ar gyvename tam, kad dirbtume? Žemiškus rūpesčius būtina išspręsti. Bet daryti tai, kuo džiaugiasi širdis – irgi būtina! Atvirai pasakius – nežinau kur nuves šis ūkio kelias. Bet juo eiti man patinka. Juo eiti įdomu. Jis moko ištvermės. Moko neatsitraukti nuo savo idėjos. Ir atveria tiek visokio grožio!
Dzūkis dovanoja daugybę nuostabių pažinčių! Kiek metų važinėjau į kaimą, o kiek mažai žmonių pasirodo pažinojau. Dirbant darbus susipažinau su puse kaimo, kurio iki tol nepažinojau 😊 Vieciniai yra puikūs, draugiški žmonės. Ir daugybė kitų sutiktų žmonių – grybų ir ne grybų augintojų, visokių profesijų atstovų, gausybė įdomių susitikimų, renginių, pažinčių visokiausiais formatais! Iš tikrųjų kiek daug Lietuvoje savo darbais gražių, kuriančių žmonių. Kokius gražius darbus jie dirba! Kaip moka džiaugtis ir kiek nuoširdumo dalina kitiems.
Kartu su Aiste iš Laimingų daržovių ūkio
Kartais jaučiuosi kaip kurmis išlindęs į dienos šviesą. Gal taip ir yra 😊 Iki ūkio aš visada su pasigėrėjimu žiūrėdavau į žmones, kurių akys spindi kai jie kalba apie savo veiklas. O dabar nespėjau nė pajusti kaip tokių žmonių mano gyvenime ėmė daugėti, o ir pati kiekvieną kartą pagyvėju kalbėdama apie Dzūkį. Ūkis tai džiaugsmo, kantrybės ir atkaklumo mokykla. Dar labai geros kūrybinės dirbtuvės be pabaigos 😊
Su laisve veikti visada kartu eina atsakomybė. Turint žemę ir joje vykdant veiklą neužtenka deklaracijų apie tai, kad esi draugiškas gamtai. Turi tai įrodyti kiekviename žingsnyje. Žiūrint iš miesto bokšto į kaimo pievas labai smagu žavėtis, bet turint žemės tampi už ją atsakingas. Žinoma šiokių tokių žinių turėjau, bet dabar reikalingas solidus bagažas. Aš turiu išmokti ir sužinoti kaip tausoti žemę įvairiais apsketais, kaip prižiūrėti augalus, medžius, kaip nepakenkti bioįvairovei, o ją skatinti, kaip gyvena smulkieji gyvūnai, kaip stambesni, kaip tinkamai elgtis su akmenimis, kaip sukurti tokią aplinką, kokios noriu ir taip toliau ir panašiai. Įdomu stebėti kitų išsivysčiusių šalių praktiką ir rasti ko pasimokyti.
Dar vienas atėjęs suvokimas – kiek daug gamta mums duoda, o ar mes vertiname tai? Mes statome namus iš medžio ir kitų medžiagų, mes turime švarų vandenį iš žemės gelmių, mes kiekvieną dieną turime maisto, tyrą orą. Kai kurie gyvūnai, augalai gimsta vien tam, kad pasiaukotų ir taptų mūsų maistu. Ar turime saiką? Ar susimąstme apie tai?
Ir dar ūkis labai moko laikytis žodžio. Aš visada galvodavau, kad man labai patinka genėti medžius. Aš toks žmogus, kuris labai puikiai jaučiasi genėdamas pušį. Visad sakydavau -oi man tai labai patinka tvarkyt aplinką, genėt medžius, galėčiau daryt ir daryt. Tai dabar turiu keliolika hektarų pasitvarkymui. Ir dvi rankas. Ir jau kalbu atsargiau 😊 Jau daug daug sykių pastebėjau, kad gyvenimas patikrina.
